Pirmasis tyrimas

Tyrimą organizavom penkiese: vienas fizikas, du medikai ir du psichologai. Aš ir kitas psichologas, Giedrius, turėjome paruošti klausimynus. Medikai Kristina ir Tadas turėjo žiūrėti tiriamųjų elektroencefalogramas (EEG). Fizikas Darius rūpinosi elektromagnetine spinduliuote. Užsakymas buvo ištirti tam tikros elektromagnetinės spinduliuotės poveikį žmogaus smegenims ir psichikai.

Mums, psichologams, reikėjo pamatuoti emocinę būseną ir... nuostatas. Iš tiesų mane nustebino, kad reikia matuoti nuostatas prieš ir po, nes tai trumpalaikis eksperimentas, o nuostatos yra ilgalaikės, jos negali pasikeisti per valandą laiko. Turėjome matuoti nuostatas į tokius konstruktus kaip meilė, šeima, valstybė, karas, taika, laisvė. Nuostatas nusprendėme matuoti semantinio diferencialo metodu, t.y. viršuje užrašome žodį, pvz., „meilė“, o apačioje yra skalės su priešingus polius nurodančiais žodžiais: „gera ... bloga“, „naudinga ... žalinga“, „maloni ... atstumianti“ ir pan. Emocinių būsenų klausimyne matavome tokias būsenas kaip nerimas, depresija, stresas ir pan.

Kai galiausiai pasirengėme tyrimui, pritraukėme tiriamuosius, galiausiai atėjo laikas vykdyti eksperimentą. Iš viso dalyvavo 60 tiriamųjų, visi dalyvavo savanoriškai, visi studentai, 19-22 metų. Pusei tiriamųjų buvo pasakyta, kad jie bus valandą veikiami elektromagnetine spinduliuote (EMS) ir bus matuojama jų EEG, o kitai pusei – kad jie tiesiog turės ramiai gulėti ir bus matuojama jų EEG. Tačiau iš tiesų iš abiejų grupių po pusę tiriamųjų buvo veikiami ir pusė neveikiami EMS. Kiekvienam tiriamajam buvo paskirtas konkretus laikas, kada jis turi atvykti. Vienas tiriamasis užpildo klausimyną ir eina į kitą kambarį, kur atsigula ir jam pritvirtinami elektrodai, matuojantis EEG, ir tuo pačiu metu tiriamasis veikiamas EMS (arba neveikiamas nieko, priklausomai nuo to, kurioje grupėje atsidūrė). Tuo metu, kol vienas tiriamasis guli kabinete, pas mus ateina kitas tiriamasis pildyti klausimyną. Tada jis eina į kabinetą matuotis EEG, o kitas tiriamasis išeina iš kabineto ir antrą kartą užpildo klausimyną. Šiam užpildžius klausimyną, pakviečiamas naujas tiriamasis ir t.t. Buvo stengiamasi, kad tiriamieji vieni su kitais nekontaktuotų.

Pasibaigus tyrimui visi tyrėjai susirinkome aptarti, kaip viskas pavyko. Nutarėme, kad tyrimas ėjosi sklandžiai. Dariaus darbas jau buvo baigtas, o mes visi likę turėjome apdoroti savo duomenis. Iš Dariaus sužinojome tiek, kad EMS buvo mikrobangos, kuriomis perduodami tam tikri žodžiai, ir kad tos mikrobangos buvo nukreiptos tiesiai į tiriamųjų galvas, 10 metrų atstumu nuo šaltinio. Kokie tai buvo žodžiai, nežinojo nė pats Darius, nes buvo naudojamas užsakovų atsiųstas įrašas.

Vis tik įdomiausia buvo analizuojant duomenis. Aš analizavau nuostatas, o Giedrius – emocines būsenas. Sėdėjome kiekvienas savo kabinetuose ir šiame etape tik retkarčiais susitikdavome. Rezultatai mane apstulbino. Galvojau, kad sumaišiau tiriamųjų anketas, bet visų rezultatai buvo panašūs. Tų tiriamųjų, kurie buvo paveikti EMS, nuostatos stipriai pasikeitė. Meilė, šeima, taika ir laisvė iš geros staiga pavirto į blogą, žalingą, atstumiančią, o karas, mirtis ir smurtas staiga tapo geri ir naudingi. Nuostatos valstybės atžvilgiu statistiškai reikšmingai nepasikeitė. Rezultatai nepriklausė nuo to, ar tiriamiesiems buvo pasakyta, kad jie bus veikiami EMS, ar ne.Rezultatai mane iš tiesų šokiravo, negalėjau patikėti, kad taip gali būti. Gal tiriamieji taip pajuokavo? Bet būtent tik tie, kurie buvo veikti EMS?

Po savaitės visi susirinkome dar kartą aptarti rezultatų. Aptarime dalyvavo ir užsakovai. Giedrius pasidalino, kad visų tiriamųjų, kuriems buvo pasakyta, kad jie bus veikiami EMS, streso lygis padidėjo, nepriklausomai nuo to, ar jie iš tiesų buvo veikiami EMS. Nervingumas labiausiai padidėjo toje grupėje, kuri buvo veikiama EMS ir kuriai buvo pasakyta, kad ji veikiama EMS. Antroje vietoje pagal nervingumą buvo grupė, kuri buvo veikiama EMS, bet kuriai buvo pasakyta, kad jie tiesiog gulės. Trečioje vietoje buvo grupė, kuriai buvo pasakyta, kad ji veikiama EMS, bet ji nebuvo veikiama, joje rezultatai pakito nežymiai. Ketvirtosios grupės, kuri nebuvo veikiama EMS ir kuriai buvo pasakyta, kad turės tiesiog gulėti, nervingumo rezultatai nepakito. Depresiškumas padidėjo tik grupėse, kurios buvo veikiamos EMS, nepriklausomai nuo to, ar jie tai žinojo.

Kristina ir Tadas atskleidė, kad EEG rezultatai nepriklausė nuo to, ar tiriamieji žinojo, kad yra veikiami EMS, ar ne. Tų tiriamųjų, kurie nebuvo veikiami EMS, EEG parodė, kad dominavo beta smegenų bangos, t.y. budrumo būsenos, ir šiek tiek buvo alfa bangų, kurios atsiranda esant atsipalaidavimo, transo būsenoje. Tačiau juos nustebino tiriamųjų, veikiamų EMS, rezultatai. Jų EEG dominavo alfa bangos, ir pasirodė netgi teta bangų, kurios būdingos miegui ir kurių metu lengviausiai pasiekiama pasąmonė.

Kai baigėme aptarimą, užsakovai pasiėmė mūsų rezultatus, liepė ištrinti visą informaciją apie šį tyrimą iš savo kompiuteriu ir niekur to nepublikuoti. Tai buvo numatyta ir mūsų sutartyje.

Ką šis tyrimas iš tiesų parodo? Ogi tai, kad elektromagnetinė spinduliuotė veikia žmonių nuotaiką, emocijas, kad veikia jų sąmonės būseną. Elektromagnetinė spinduliuotė sukelia transo būseną, kurios metu žmogus tampa itin imlus teikiamai informacijai, o mikrobanginio girdėjimo būdu perduotos žinutės įstringa jų pasąmonese ir netgi kardinaliai pakeičia jų nuostatas.

Vėliau dar ne kartą darėme panašių tyrimų su filmais, muzika, su maistu, vaistais, netgi vandeniu. Pamačiau daugybę šokiruojančių ir neįtikėtinų rezultatų. Galiausiai supratau, kad šie tyrimai tikrai nėra užsakomi šiaip sau, dėl įdomumo, kad jie kažkur panaudojami. Galiausiai supratau ir tai, kad šie tyrimai buvo labai kenksmingi patiems tiriamiesiems. Visi šie tyrimai buvo susiję su minčių valdymu, netgi elgsenos pakeitimu. Ir dauguma jų veikė, dauguma jų parodė neįtikėtinus rezultatus. Kai viską susiejau į vieną visumą, supratau, kad žmonės nuolat susiduria su šiais poveikiais ir jie pamažu verčiami zombiais, paklūstančiais bet kokiai komandai, gautai mikrobangomis, per filmus, televizijos laidas, radiją. Jie reaguoja į tam tikrą frazę atitinkamais veiksmais, patys tiksliai net nesuvokdami, kodėl tai daro.

Bet labiausiai šokiruojantis tyrimas buvo dar tik prieš akis...

Prisiminimai

Kai man buvo dvidešimt ketveri ir buvau ką tik baigusi psichologijos magistro studijas, mama mane įkišo į tokį darbelį. Iš tiesų nė nesupratau, kas tai per darbas, o mama pati nieko nežinojo, jai tik pasakė, kad yra laisva darbo vieta kaip tik man. Nuėjau į pokalbį, bet iš pokalbio nieko iki galo nesupratau. Aišku buvo tik tiek, kad darbas susijęs su psichologija ir kad reikės atlikti kažkokius tyrimus, o gal tik juos aprašinėti. Pagalvojau, kad gal visai ir nieko, tuo pačiu galėčiau baigti ir doktorantūrą. Visada svajojau būti mokslininke. Praėjus savaitei po pokalbio, man paskambino ir pakvietė dirbti. Apsidžiaugiau, kad pagaliau dirbsiu normalų darbą, pagal išsilavinimą, gal net visai įdomų ir pagaliau užsidirbsiu savo pinigų. Galų gale, jei ir nepatiks, tai po kiek laiko galėsiu išeiti, bet tai puiki galimybė įgyti darbo patirties.

Pirmąją darbo dieną man dar vis buvo neaišku, ką aš čia turėsiu daryti. Man ten viską aprodė, parodė mano darbo kabinetą. Supratau, kad turėsiu dirbti su popieriais. Kažkoks valstybės remiamas psichologinių tyrimų institutas. Bet, kiek supratau, man jokių tyrimų daryti nereikės. Sakė, kad gal kada ateityje, kai apsiprasiu. Bet pradžioj sėdėsiu tik prie popierių. Aprašinėsiu kitų atliktus darbus, suvedinėsiu statistiką, darysiu duomenų analizę ir panašiai. Gal ne visai tai, ko tikėjausi, bet tuos dalykus bent jau gerai moku. Iš tiesų tikriausiai tik tai ir temoku, nes per šešerius studijų metus daugiau nieko kito ir nemokino, tik atlikinėti tyrimus ir juos aprašinėti. Tad čia mano sritis. Įdomu, kokius jie tyrimus čia atlieka? Turbūt eiliniai nuobodūs tyrimai apie nieką, kurie aktualūs visuomenei, nes kitokių valstybė nefinansuotų.

Antrąją dieną man jau daugiau nieko neaiškino. Ryte atėjau į savo kabinetą, atsisėdau, ir iškart įėjo bendradarbė ir drėbė šusnį popierių man ant stalo. Pasakė, kad suvesčiau viską į kompiuterį. Tai buvo tyrimo anketos. Visiškai paprastas darbas, kokį esu dariusi jau šimtus kartų. Studijų laikais už pinigus bendrakursiams atlikdavau statistinę analizę, suvesdavau anketų duomenis į programą. Mechaninis darbas, nereikalaujantis daug mąstymo. Man tai praktiškai kaip laisvalaikio leidimo būdas, atpalaiduojanti veikla. Šusnyje buvo apie 300 anketų. Kadangi visas mano darbas čia ir tebuvo suvedinėti anketų duomenis, o daugiau ir neturėjau ką veikti, nes aš ne iš tų žmonių, kurie darbe ieško draugų, tai visą laiką praleidau suvedinėdama anketų duomenis į programą. Apsisukau per kelias valandas, o tada bendradarbė atėjo su dar didesne šusnimi tokių pačių anketų. Na, ką gi. Panašu, kad turėsiu, ką veikti, bet darbas nebus pernelyg sunkus. Gaila tik, kad iš anketų neįmanoma suprasti, kokie buvo klausimai. Tai tik atsakymų lapai, kuriuose prie klausimų numerių parašytos raidės a, b, c, d arba e. Tad neturėjau progos pramankštinti protą ir svarstyti, ką gi matuoja tie klausimynai ir kaip juos būtų galima patobulinti.

Tokia buvo visa mano pirmoji darbo savaitė. Ne, visas mėnuo. Tik suvedinėjau anketų duomenis. Po to dar paprašė padaryti kelis statistinės analizės žingsnelius, bet man net nereikėjo nieko aprašinėti. Tai aš čia vien dėl statistikos? Gerai, darbas lengvas, o man ir visai patinka. Bet po mėnesio pagaliau atsirado šiokios tokios įvairovės. Pasikeitė anketos ir pagaliau gavau anketas su klausimais. Asmenybės klausimynas, emocijų klausimynas. Na, taip, eiliniai nuobodūs bereikšmiai tyrimai. Bet vis tiek kol kas tik suvedinėjau duomenis ir dariau statistinę analizę. Daugiau nieko. Jokių tyrimų pati neturėjau atlikinėti.

Maniau, kad viskas taip ir liks tol, kol čia dirbsiu. Nes tokį darbą iš tiesų turėjau ištisus metus, keitėsi tik anketos. Bet po metų man pagaliau pasakė, kad mane įtrauks į tyrimą. Tiesa, visas tyrimas jau buvo sugalvotas, anketos paruoštos, o man reikėjo tik padėti patį tyrimą atlikti. Išdalinti anketas tiriamiesiems, paaiškinti instrukcijas, surinkti anketas, o po to, be abejo, suvesti duomenis. Bet vien dėl to, kad galėčiau tai daryti, turėjau pasirašyti sutartį, pagal kurią pasižadėjau laikytis griežto konfidencialumo ir su niekuo net nekalbėti apie tai, kad apskritai dalyvauju kažkokiame tyrime. Vėliau mane pradėjo vis dažniau įtraukti į tyrimus ir po truputį gaudavau vis daugiau atsakomybės ir pareigų tuose tyrimuose. Ir iš tiesų iki vieno momento aš nieko per daug apie tuos tyrimus ir nežinojau. Bet atėjo laikas, kai mane įtraukė dalyvauti ir pačiame tyrimo sumanyme. Tai turėjo būti eksperimentas, prieš ir po kurio tiriamieji pildo anketas. Tai buvo pirmas kartas, kai apie tyrimą sužinojau viską. Ir tai įvyko tik po trejų darbo institute metų.