Kai man buvo dvidešimt ketveri ir buvau ką tik baigusi psichologijos magistro studijas, mama mane įkišo į tokį darbelį. Iš tiesų nė nesupratau, kas tai per darbas, o mama pati nieko nežinojo, jai tik pasakė, kad yra laisva darbo vieta kaip tik man. Nuėjau į pokalbį, bet iš pokalbio nieko iki galo nesupratau. Aišku buvo tik tiek, kad darbas susijęs su psichologija ir kad reikės atlikti kažkokius tyrimus, o gal tik juos aprašinėti. Pagalvojau, kad gal visai ir nieko, tuo pačiu galėčiau baigti ir doktorantūrą. Visada svajojau būti mokslininke. Praėjus savaitei po pokalbio, man paskambino ir pakvietė dirbti. Apsidžiaugiau, kad pagaliau dirbsiu normalų darbą, pagal išsilavinimą, gal net visai įdomų ir pagaliau užsidirbsiu savo pinigų. Galų gale, jei ir nepatiks, tai po kiek laiko galėsiu išeiti, bet tai puiki galimybė įgyti darbo patirties.
Pirmąją darbo dieną man dar vis buvo neaišku, ką aš čia turėsiu daryti. Man ten viską aprodė, parodė mano darbo kabinetą. Supratau, kad turėsiu dirbti su popieriais. Kažkoks valstybės remiamas psichologinių tyrimų institutas. Bet, kiek supratau, man jokių tyrimų daryti nereikės. Sakė, kad gal kada ateityje, kai apsiprasiu. Bet pradžioj sėdėsiu tik prie popierių. Aprašinėsiu kitų atliktus darbus, suvedinėsiu statistiką, darysiu duomenų analizę ir panašiai. Gal ne visai tai, ko tikėjausi, bet tuos dalykus bent jau gerai moku. Iš tiesų tikriausiai tik tai ir temoku, nes per šešerius studijų metus daugiau nieko kito ir nemokino, tik atlikinėti tyrimus ir juos aprašinėti. Tad čia mano sritis. Įdomu, kokius jie tyrimus čia atlieka? Turbūt eiliniai nuobodūs tyrimai apie nieką, kurie aktualūs visuomenei, nes kitokių valstybė nefinansuotų.
Antrąją dieną man jau daugiau nieko neaiškino. Ryte atėjau į savo kabinetą, atsisėdau, ir iškart įėjo bendradarbė ir drėbė šusnį popierių man ant stalo. Pasakė, kad suvesčiau viską į kompiuterį. Tai buvo tyrimo anketos. Visiškai paprastas darbas, kokį esu dariusi jau šimtus kartų. Studijų laikais už pinigus bendrakursiams atlikdavau statistinę analizę, suvesdavau anketų duomenis į programą. Mechaninis darbas, nereikalaujantis daug mąstymo. Man tai praktiškai kaip laisvalaikio leidimo būdas, atpalaiduojanti veikla. Šusnyje buvo apie 300 anketų. Kadangi visas mano darbas čia ir tebuvo suvedinėti anketų duomenis, o daugiau ir neturėjau ką veikti, nes aš ne iš tų žmonių, kurie darbe ieško draugų, tai visą laiką praleidau suvedinėdama anketų duomenis į programą. Apsisukau per kelias valandas, o tada bendradarbė atėjo su dar didesne šusnimi tokių pačių anketų. Na, ką gi. Panašu, kad turėsiu, ką veikti, bet darbas nebus pernelyg sunkus. Gaila tik, kad iš anketų neįmanoma suprasti, kokie buvo klausimai. Tai tik atsakymų lapai, kuriuose prie klausimų numerių parašytos raidės a, b, c, d arba e. Tad neturėjau progos pramankštinti protą ir svarstyti, ką gi matuoja tie klausimynai ir kaip juos būtų galima patobulinti.
Tokia buvo visa mano pirmoji darbo savaitė. Ne, visas mėnuo. Tik suvedinėjau anketų duomenis. Po to dar paprašė padaryti kelis statistinės analizės žingsnelius, bet man net nereikėjo nieko aprašinėti. Tai aš čia vien dėl statistikos? Gerai, darbas lengvas, o man ir visai patinka. Bet po mėnesio pagaliau atsirado šiokios tokios įvairovės. Pasikeitė anketos ir pagaliau gavau anketas su klausimais. Asmenybės klausimynas, emocijų klausimynas. Na, taip, eiliniai nuobodūs bereikšmiai tyrimai. Bet vis tiek kol kas tik suvedinėjau duomenis ir dariau statistinę analizę. Daugiau nieko. Jokių tyrimų pati neturėjau atlikinėti.
Maniau, kad viskas taip ir liks tol, kol čia dirbsiu. Nes tokį darbą iš tiesų turėjau ištisus metus, keitėsi tik anketos. Bet po metų man pagaliau pasakė, kad mane įtrauks į tyrimą. Tiesa, visas tyrimas jau buvo sugalvotas, anketos paruoštos, o man reikėjo tik padėti patį tyrimą atlikti. Išdalinti anketas tiriamiesiems, paaiškinti instrukcijas, surinkti anketas, o po to, be abejo, suvesti duomenis. Bet vien dėl to, kad galėčiau tai daryti, turėjau pasirašyti sutartį, pagal kurią pasižadėjau laikytis griežto konfidencialumo ir su niekuo net nekalbėti apie tai, kad apskritai dalyvauju kažkokiame tyrime. Vėliau mane pradėjo vis dažniau įtraukti į tyrimus ir po truputį gaudavau vis daugiau atsakomybės ir pareigų tuose tyrimuose. Ir iš tiesų iki vieno momento aš nieko per daug apie tuos tyrimus ir nežinojau. Bet atėjo laikas, kai mane įtraukė dalyvauti ir pačiame tyrimo sumanyme. Tai turėjo būti eksperimentas, prieš ir po kurio tiriamieji pildo anketas. Tai buvo pirmas kartas, kai apie tyrimą sužinojau viską. Ir tai įvyko tik po trejų darbo institute metų.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą